birzai
  STRUKTŪRA IR KONTAKTAI
  NAUJIENOS
  VEIKLA
Įstatai
Istorija ir dabartis
Veiklos sritys:
- miško atkūrimas, įveisimas , priežiūra
- miško apsauga
- sodmenų išauginimas
- medienos ruoša
- rekreacija
- vidinės miškotvarkos projektas
- miškų sertifikavimas
- saugomos teritorijos
- aplinka ir stebėsena
Prekyba mediena
Veiklos ir turto įsigijimo ir skolinimos planai, jų įvykdymas
Atranka į laisvas darbuotojų pareigas
Konkursai į vyriausiojo buhalterio pareigas
Darbo užmokestis
Finansinių ataskaitų rinkiniai ir veiklos ataskaitos
Viešieji pirkimai
Nereikalingo turto pardavimas
  PASLAUGOS GYVENTOJAMS IR PRIVAČIŲ MIŠKŲ SAVININKAMS
  NUORODOS
  PAIEŠKA SVETAINĖJE
  FOTOGALERIJA
Gamta
Veikla
Susitikimai
Paukščiai grįžta namo
  VIDEO
  KLAUSKITE
  NEĮGALIESIEMS
  SVARBU

Iš viso apsilankė
1566372
Šiandien apsilankė
419

//

NAUJIENOS
2015-04-14 www.grynas.lt: ,,Lietuvoje sumedžiotas pirmasis šakalas – didžiulės bėdos pranašas"

Muziejus norėtų pasidaryti šakalo iškamšą
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Žinduolių skyriaus vedėjas Vaclovas Gedminas GRYNAS.lt teigė, kad muziejus šakalo eksponato savo kolekcijoje labai norėtų, tačiau kol kas galėjo paimti tik genetinius sumedžioto žvėries mėginius.
„Kol kas žvėries likimas neaiškus. Pasiėmėm mėginių, mėsos gabaliukų, galbūt dar kažkas norės atlikti tyrimus. Dabar dar neaišku, kur žvėris gali nukeliauti. Medžiotojas sumedžiojo ir jo tai asmeninis trofėjus. Mes norėtume kailį, odą gauti, pasidaryti iškamšą. Žvėries kaukolės tai tikrai sakė neduos“, - teigė V. Gedminas. Jis patvirtino, kad šakalas sumedžiotas Šakių rajone, Lekėčiuose, vasario 7 dieną. Iš viso yra trys rūšys šakalų – paprastasis (lot. Canis aureus), juodnugaris (lot. Canis mesomelas) ir dryžuotasis (Lot. Canis adustus). Lietuvoje sumedžiotas paprastasis šakalas, kitos dvi rūšys yra paplitusios pietinėje Afrikoje.
„Paprastasis šakalas labiau paplitęs šiaurinėje Afrikos dalyje ir Eurazijoje. Išoriškai iš karto matosi, kuris šakalas yra paprastasis, kuris juodnugaris ar dryžuotasis. Šakalas už vilką yra daug mažesnis - gal netgi perpus, o už lapę stambesnis, jo aukštesnės kojos, bet panašumo turi. Kiek žinau, medžiotojas lygtai šovė kaip į šunį, pagal licenciją vilko medžioti nebuvo galima“, - sakė V. Gedminas.

Baiminasi kryžminimosi su vilkais
Šakalai į Baltijos regioną galimai atkeliavo per Ukrainą. Pasak mokslininko, šie žvėrys plečia savo gyvenamąjį arealą dėl pasikeitusios mitybinės terpės.
„Yra ir konkurencijos stoka. Vilkai yra apmedžioti, jų populiacija nėra gausi, mitybinė bazė šakalams yra prieinama ir jie dėl to migruoja. Metai po metų, pažiūrėkite, kur jie nukeliauja. Tai yra vienas iš veiksnių. Klimatinis pasikeitimas juos mažiausiai veikia“, - samprotavimais dalijosi žinduolių specialistas.
Paklaustas, kokią grėsmę šakalai gali kelti vietinėms rūšims, mokslininkas paminėjo kryžminimosi su vilkais grėsmę. „Tai yra negerai, nes tokiu būdu prarandi tikrąją rūšį“, - sakė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistas.

Šakalai jau kurį laiką stebimi pas latvius ir estus
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas teigė, kad duomenys iš kaimyninių šalių rodo, jog šakalai iš tiesų atklysta į Baltijos regioną.
„Latvijoje ir Estijoje paprastieji šakalai stebimi senokai ir jie jau yra įtraukti į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą. Užfiksuota, kad yra šakalų, žuvusių keliuose, susidūrus su automobiliais. Latvijoje, berods, pernai sumedžioti 9 šakalai, yra žuvusių ir keliuose. Šakalų populiacija, latvių kolegų duomenimis, didėja, ypatingai pietinėje Latvijoje, ties siena su Lietuva, todėl tikėtina ir, matyt, jau tokių atvejų yra ir Lietuvoje, kad ta rūšis plinta. Tai ne vietinė, invazinė rūšis, dėl to ir yra pasiūlymas, kaip ir su paprastuoju meškėnu, priskirti šakalą prie medžiojamųjų gyvūnų“, - aiškino V. Vaičiūnas.
Anot jo, šakalas kaip medžiojamas gyvūnas bus įteisintas naujose medžioklės taisyklėse, kurios oficialiai įsigalios nuo gegužės 1 dienos ir jau bus taikomos naujam medžioklės sezonui.
„Visos invazinės rūšys, meškėnas ar kanadinė audinė, kada atsiranda, pakeičia santykius ir mitybinę grandinę visoje ekosistemoje ir pradeda daryti neigiamą poveikį vietinėms rūšims. Sunku prognozuoti, kokią nišą šakalas užimtų, kokią įtaką darytų vietinėms populiacijoms, taip pat ir saugomoms retoms rūšims, bet bendra patirtis rodo, kad kai atsiranda nevietinių rūšių, jos padaro žalą, kuri kartais net ir nepataisoma“, - kalbėjo valdininkas.
Jo teigimu, priežasčių, kodėl šakalai plinta, gali būti daug. Pasak V. Vaičiūno, šakalas yra plastiška rūšis ir tai prisideda prie jos migravimo.
„Prisideda ir klimato kaitos pokyčiai, - sakė pašnekovas. - Matyt, yra kompleksas priežasčių, gamtoje santykiai yra labai sudėtingi. Pavyzdžiui, meškėnai Kuršių nerijoje atsirado ne be žmogaus pagalbos. Versijų gali būti įvairiausių“.

Zoologas: dar vienas plėšrūnas Lietuvai nereikalingas
Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto docentas, zoologijos mokslų daktaras Egidijus Bukelskis GRYNAS.lt patvirtino faktus, kad šakalai iš tiesų jau medžiojami kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje.
„Turime skaudžią patirtį, kuomet bet kokia svetimžemė rūšis atkeliauja, kuo ji didesnė, tuo ji agresyvesnė, plėšresnė ir tas poveikis aplinkai žymiai didesnis. Kaip pavyzdys – mangutas arba usūrinis šuo, kuris atkeliavo prieš kokius 40 metų, išplito ir keliauja tolyn į Šiaurę. Mes žinome, kokį poveikį jis turėjo vietinei faunai, platino pasiutligę bei kitas ligas. Galime pasakyti, kad dar vienas plėšrūnas Lietuvai yra tikrai nereikalingas“, - tikino E. Bukelskis.
Anot jo, niekas iš anksto negali numatyti, kokią žalą galėtų padaryti Lietuvoje paplitę šakalai, tačiau, pašnekovo teigimu, gamtoje per daug tūkstančių metų yra nusistovėjusi tokia tvarka, kad rūšys, kurios nuo seno gyveno, žino, kas yra plėšrūnai ir moka jų išvengti, bet kai ateina naujos rūšys, gamtai daromas didžiulis poveikis. „Šakalai konkuruotų su vilku, lape. Šios rūšys maitinasi panašiai“, - sakė mokslininkas. Paklaustas, ar įmanoma apsisaugoti nuo plintančių invazinių rūšių, E. Bukelskis tikino, kad jų populiacijas reguliuoti padeda medžioklė.
„Tikrai negaliu paaiškinti priežasčių (kodėl šakalai plinta – red. past.), mes irgi esame nustebę. Ko gero, tai yra bendrų globalaus klimato pokyčių pasekmė“.
Pasiteiravus, ar jam yra žinomas faktas apie Lietuvoje sumedžiotą pirmąjį šakalą, E. Bukelskis iškėlė kitą aktualų klausimą, ar šakalas galėjo būti teisiškai sumedžiotas: „Šakalą sumedžioti teisėtai nebuvo galima, nes jis nebuvo įrašytas į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą. Galėjo būti žvėris rastas negyvas arba sumaišytas su kitu gyvūnu, tarkime, lape, nes jis rudos spalvos. Negaliu smerkti už tai žmogaus, jeigu jis tikrai sumedžiojo. Labiausiai tikėtina, kad galėjo būti sumaišytas su lape, nes į vilką jis nepanašus“, - sakė VU docentas. Šakalą sumedžiojęs Lekėčių medžiotojų klubo pirmininkas Ramūnas Keraitis šį faktą patvirtino ir pažadėjo išsamiau paaiškinti situaciją vėliau.
GRYNAS.lt jau yra rašęs apie sumedžiotus šakalus kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje. Šakalų stebima ir Lenkijoje bei vakarinėje Ukrainos dalyje. Istorinių šaltinių duomenimis, XX a. šakalai įsikūrė Kaukazo kalnuose ir jų apylinkėse. Šakalų gausiau sutinkama Balkanų pusiasalyje ir Mažojoje Azijoje.
Manoma, kad šakalų plitimą lemia vilkų populiacijos mažėjimas ir sąvartynai, šiukšlynai, kuriuose žvėrys nesunkiai randa maisto. Kaip viena iš galimų šio pietuose gyvenančio gyvūno migracijos į šiaurę priežasčių įvardijamas ir šylantis klimatas.
 
 © VĮ Biržų miškų urėdija
Powered by V3STUDIJA CMS v.5.0 V3 studija